Namo kiemas

-Palauk, leisk man paaiškinti...
Atsidūsta.
-Rosalie, meile mano. Aš pasikeičiau. Dabar mano gyvenime nėra daugiau moterų.
Žiūri į ją maldaujamu žvilgsniu.
-Kai užsimerkiu matau tik tave. Net negaliu kvėpuoti, nes oras kvepia taip pat kaip tu. Juk žinai: rožės...
Šypteli.
-Rosalie, aš esu visiškas nevisprotis, išvis beprotis, nes nevertinau to kas yra aplink mane,. Man vis reikėjo daugiau. Norėjau to, ko, žinojau, kad niekada neturėsiu. Norėjau valdžios, o ją taip lengvai iš manęs atėmė. Norėjau kitaip gyventi, visai ne taip, kaip buvo iki šiol. Visą laiką svajojau kad tapsiu tau egras vyras. Kad nesigailėsi, jog mane pasirinkai... O ne tą kvailį Emmettą.
Nusivylęs nuleidžia akis į žemę ir ištiesia gėles.
-Jos baisos. Žinau. Jei nori gali išmest. Koks skirtumas ką tau beduočiau , niekas nėra pakankamai gražus kad tau tiktų. Viskas prieš tave tampa beverčiais.
Nenori labia rtintis prie Rosalie, kad jos nenervintų, todėl padeda gęlių puokštę prie jos kojų ir vėl atsitraukia.
-Aš sukūriau naują būrį. Ir dabar man kaip niekada reikia tavęs, tavo paramos ir pagalbos, nes jaučiuosi lyg neegzistuočiau. Lyg viskas būtų taip netikra. Lyg būčiau numiręs, bet dar mano siela nebūtų palikusi šios žemės.
Įkvepia oro ir užmerkia akis.
-To, kaip pasielgiau ir kaip elgiausi aš, negalima pateisinti. Tačiau žinau tai, kad meilė viską gali. Man tereikia tavo atleidimo. Galėsiu gyventi be tavęs, leisiu tau laimingai tęsti savo meilę su Emmettų. Jei gausiu tavo atleidimą, būsiu ramus, nors širdis ir plyš į tūkstančius dalelių. Gyvensiu taip, kaip prieš sutinkant tave. Tik šį kartą žinosiu, kad gyvenau blogai.
Pakelia akis.
-Turėjau viską. Ir tai praradau tik dėl savo kaltės...
Kelias minutes nieko nesako. Gyliai kvėpuoja.
-Prašau, Rosi, atleisk man...
Balsas dreba. Rankos irgi. Jaudinasi labai, bet atleidimo reikia.
-Prašau tavęs... Maldauju.
Atsiklaupia ant kelių. Laukia kol prabils Rosalie.

Nuo tokiu zodziu net paspringa
- Aro...
Ziuri i ji , gaila jai jo , verkia
- As tave myliu
Tyliai pasako
- Bet atleisti man per daug sunku , as labai noreciau kad vel viskas butu gerai. Bet as taves labai bijau... Prisiekiu , bijau nes tu esi nenuspejamas , as tave bandziau guosti o tu mane sumusei , pasielgei kaip su suniu. Net Marcus graziau musei nei mane... Tu mane spardei
Verkia , prisiminus tai kas buvo . Sneka per asaras

-Aš daugiau niekada taip negalėčiau pasielgti. Žinau ką tu jautei. Žinau ką tu galvojei. Nenorėjau tavęs skaudinti, bet buvau labai įpykęs. Aš...
Atsistoja. Nežino ką sakyt.
-Rosalie, eus kaltas. Tikrai buvau durnas Net ne durnas o sakau...Beprotis. Aš visą laiką galvojau kad ką bedaryčiau, tu amn atleisi ir mes vėl kartu laimingi būsim, bet... Dabar supratau, kad viskas negali būti tik taip, kaip noriu aš. Tik taip, kaip aš įsivaizduoju. Viskas realybėje yra kitaip. Skirtingai nei mano galvoje.
Spiria į žemę ir sutrūksta asfaltas.
-Aš niekada nenroėjau tavęs skaudinti, bet visad taip pasielgdavau...Rosi...
Pagalvoja kad čia nieko gero nebus. Žiūri merginai tiesiai į akis.
-Pakviesk Emmettą. Tegul jis mane užmuša. Čia ir dabar. Aš jau nebenoriu gyventi. Tiek pikto padariau... Man neverta maišytis tavo gyvenime. Pakviesk jį. Prašau...

Issigasta to Aro spyrio , paeina toliau
- Kaip as galiu tau atleisi , kaip galiu gryzti kai tu taip elgiesi?

Užmerkia akis ir atsidūsta.
-Pakviesk man Emmettą. Viską gražiai užbaiksim. Tau nebereikės daugiau manęs kesti. Galėsi lengvai pamiršt kad aš buvau ir viskas...

- Tu gal durnas?? Ne nu aisku durnas , ir pats prisipazinai. Galvoji leisiu as tau tave uzmusti???
Ispucia akis
- Atsidurk mano vietoje , jeigu taves prasyciau akd mane uzmustu leistum???
Prisimerkia
- Abejoju. Taip jauciuosi ir as.n Bet tu niekada negalvoji apie mane , as tau niekada nerupejau. Buvau tik kvaile , su kuria galedavai daryt ka tik nori

-Taip... Tu man buvai tik "moteris esanti šalia, kuri gali viską padaryt".
Linkteli.
-Aš myliu tave. Šito dalyko negaliu nuslėpti. Bet visai nevertinau tavęs. Galėjau girtis tavimi, kad turiu tokią gražią merginą. O daugiau... Man nerūpėjo tavo savijauta. Rūpinausi tik savimi... Nerūpėjo kas dedadsi tavo širdyje...
Vėl žiūri į žemę.
- Aš asilas...

- Is kur tu zinai kad vel toks nebusi?
Prieina arciau jo , ir pakelia jo galva
- Beje kai sneki su manim ziurek man i akis
Nusisypso
- As bijau taves Aro ir daugiau nezinau ka pasakyt

-Norėčiau kaip nors patart, bet nenoriu įtakoti tavo apsisprendimo...
Atsidūsta.

Verkdama , atsiseda ant zemes , nebepajegia ziuret i tas akis kurias myli. Prisitraukia kelius prie saves ir juos apkabina , nuleidzia galva ir verkia

Atsitūpia prie Rosalie.
-Aš nebegaliu tavęs skaudinti...

- Tu tai sakai man simtus kartu
Nusivalo asaras

-Bet tai vienintelis kartas kai esu užtikrintas kad taip ir bus.

Nuleidzia galva , rankomis uzsidengia veida . Tada paema Aro ranka ir suspaudzia tarp savu.

Apsidžiaugia dėl tokio Rosi poelgio, bet dar nepasitiki...Netiki kad gerai viskas.

Pakelia galva , ziuri jam i akis
- Per daug tave myliu , kad negaleciau atleist

Nusišypso ir apsikabina Rosalie.
-Tu labai gera man. Per gera...

Prisiglaudzia prie Aro , nusisypso
- Zinau...
Atsikvepia
- Bet nieko negaliu sau padaryti...

Atsistoja su Rosalie.
-Ar gyvensi su manim naujoj pilį?

- Zinoma , gyvensiu bet kur. Svarbu su tavim
Sypteli

Nusijuokia.
-Aš toks laimingas...
Pabučiuoja Rosalie.
-Eime pasiimt tavo daiktų

- O ar as laiminga , vel nesidomi
Pakreipia lupa
- Daiktu neimsiu , nenoriu rodytis Emettui su tavim. Mane ir taip visi laiko beprote

Nusišypso.
-Tai, ar tu laiminga?

- Dar tiksliai nezinau. Pasakysiu kai pagyvensiu su tavimi. Ir Aro noriu pasakyt , neprizadu kad viskas bus taip kaip anksciau. Tu turi pelnyt mano pasitikejima , o as turiu nebebijot taves... Stengsiuosi
Ziuri jam i akis

-Viskas bus gerai. Pamatysi...
Paglosto Rosi plaukus.
-Eime?